2001 metų kosminė odisėja

„Kinas po paskaitų“ – studentams ir ne studentams skirta teminė filmų programa su gyvais kviestinio dėstytojo pristatymais. Spalio–gruodžio mėnesiais programa, kurią sudarė kompozitorius prof. dr. Titas Petrikis, skiriama nagrinėti muzikos ir kino sankirtoms. Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

1999-ieji. Žemės Mėnulyje atrandamas paslaptingas monolitas, todėl praėjus 18-ai mėnesių surengiama misija į Jupiterį, nuvesianti žmoniją už šiuolaikinės civilizacijos ir sąmonės ribų. Pasirodžius „2001 metų kosminei odisėjai“, 8-ajame dešimtmetyje mokslinės fantastikos žanras patiria itin kūrybingą ir vaisingą laikotarpį, jo metu sukuriami A. Tarkovskio „Soliaris“, N. Roego „Žmogus, kuris nukrito į žemę“ ar R. Cormano satyra „Mirties lenktynės 2000“. „2001 metų kosminė odisėja“, laimėjusi vos vieną „Oskaro“ apdovanojimą už specialiuosius efektus (Kubrickas ceremonijoje nedalyvavo), šiandien yra laikoma vienu kertinių 7-ojo dešimtmečio filmų. N-7

Stanley Kubricko „2001 metų kosminė odisėja“ – ypatingas filmas kino istorijoje dėl unikalaus vizualinio išpildymo ir filosofinio gilumo apie žmogaus kilmę, prigimtį ir gyvenimo prasmę. Režisierius skiria ypatingą dėmesį jo filmuose skambančiai muzikai, meistriškai jungia klasikinę muziką su kinu. Toks derinys atskleidžia unikalų vizualinį ir akustinį ryšį, bet kūriniai turi ir savitą istorinį kontekstą. Filme girdėsime klasikos grandų Richardo Strauss’o, György’io Sándoro Ligeti kūrinius, nors filme būta ir skandalingų posūkių, susijusių su muzika. Teigiama, kad kompozitorius Alex’as North’as, kurį pasamdė kino studija, nustebo filmo premjeroje neišgirdęs nei vienos savo sukurtos muzikos temos. Kubrick’ui taip patiko montažo metu parinkta klasikinė muzika, kad kompozitoriaus darbas (nors ir puikus) liko nepanaudotas. (Titas Petrikis)

Nuo rugsėjo 1 d. į kino teatrą įleidžiame žiūrovus tik su galimybių pasu. Prašome turėti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.