Režisierė nuolatos žavėjosi debesimis. Kur bevažiuodavo, visuomet juos fotografuodavo ar filmuodavo. Tad visą šią medžiagą ji nusprendė panaudoti savo naujai idėjai – filmui apie debesis, nieko kito nesitikėdama iš žiūrovų, kaip tik jiems patiems leistis į savas svajones, pasinerti į laimę, džiaugsmą, ar priešingai, į melancholiją, vienatvę, nerimą. O pasakojama istorija – jos pačios laiškai savo sūnui, suteikiantys filmui subtilumo.
Įėjimas nemokamas