Šįkart ciklas skirtas lietuvių režisieriui ir scenaristui Vytautui Žalakevičiui, kuriam balandžio 14 d. būtų sukakę 80 metų. Tai viena ryšiausių Lietuvos kino istorijos figūrų.
„V. Žalakevičius iš tų „pašėlusiai gabios menininkų – V. P. Bložės, Just. Marcinkevičiaus, A. Maldonio, A. Baltakio, S. Krasausko, brolių A. ir V. Nasvyčių, J. Griciaus, A. Žebriūno, M. Giedrio ... kartos, tiek daug galėjusios, ir tiek - negalėjusios...“, rašo Laimonas Tapinas savo knygoje apie V. Žalakevičių  „Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje“.

„Vienos dienos kronika“
Rež. Vytautas Žalakevičius
Vaid. Bronius Babkauskas, Ivanas Dmitrijevas, Algimantas Masiulis
(drama, Lietuva, 1963, 1.24)
9 d. – 19 val.
 
„Per radiją skaito žinomo rusų mokslininko Muratovo nekrologą. Pagyvenęs liaudies tarėjas Rimša, posėdžiaudamas teisme, niekaip negali atitrūkti nuo savo ir Muratovo bendros audringos jaunystės prisiminimų: alkana porevoliucinė Rusija, Ispanijos karas... Šiandien svarstoma byla – apie nužudymą. Inteligentiškas liudininkas Venckus, Rimšos vis kamantinėjamas, kodėl stovėjęs po medžiu, kai greta žudė žmogų, nesugeba atsakyti kitaip: lijo. Abu herojai atsitiktinai susitinka aerouoste: pasirodo, į Muratovo laidotuves Leningrade ruošiasi ir buvęs jo mokinys Venckus. Kadangi reisas neįvyksta, vyresniajam persekiojant buvusį liudininką bei mokinį po naktinį Vilnių, iškyla naujos Muratovo gyvenimo detalės: apie 1950-uosius jis buvęs visaip traiškomas dėl „buržuazinio“, „idealistinio“ kibernetikos mokslo. <...>“

„Adomas nori būti žmogumi“
Rež. Vytautas Žalakevičius
Vaid. Vytautas Puodžiukaitis, Audronė Bajerčiūtė, Juozas Miltinis, Donatas Banionis
(drama, Lietuva, 1959, 1.27)
10 d. – 19.15

„Po ikikarinį Kauną šlaistosi jaunuolis Adomas – besiglaudžiantis senoje baržoje <...>. Kartą per atsitiktinumą Adomui pavyksta įsidarbinti pasiuntinuku emigracijos biure „Alfa“. Vaikinui nesvarbios biuro viršininko Dausos, jo bendrininko, praminto „Amerikonu“, suktybės, jis turi duonos kąsnį, svajoja išvažiuoti drauge su pamilta mergina Liuce į kokį egzotišką užjūrio miestą. Bet Liucė patinka ir pagyvenusiam „Amerikonui“, ketinančiam užrašyti jai savo restoraną, ir Dausai, kuris, palikęs biurą, aibes skolų ir potencialių emigrantų, neria drauge su nesusivokiančia mergina į užsienį. <...> Nelaimėlis Adomas lieka tarsi išeities taške: šįsyk jį dar priglaus šlubis uosto sargas, bet šiaip jau herojaus ateitis – visai miglota.“

„Niekas nenorėjo mirti“
Rež. Vytautas Žalakevičius
Vaid. Kazimieras Vitkus, Regimantas Adomaitis, Vija Artmane, Juozas Budraitis, Donatas Banionis, Eugenija Šulgaitė
(drama, Lietuva, 1965, 1.47)
11 d. – 17 val.

„Ketverių stotingų kaimo brolių Lokių tėvas, tuojau po karo apsiėmęs būti kaimo tarybos pirmininku, naktį užsibuvo darbe, ir jį nušovė. Lietuvos kaimas kraujuoja. Broliai, palaikomi iš apskrities atvykusio partinio sekretoriaus, prievarta paskiria į vakuojančią vietą kurčnebylio batsiuvio sūnų Vaitkų. Šis bando būti „savas“ <...> ir patriotams, ir raudoniesiems. Vyriausias Lokys – Bronius kviečia valstiečius į žūtbūtinį mūšį, tačiau didelio entuziazmo nesusilaukia <...>. Vis dėlto išankstinis grupuočių susirėmimas, tarsi kokia repeticija, įvyksta malūne. Tai nieko neišsprendžia iš esmės.“

„Nepažįstamo žmogaus pasakojimas”
Rež. Vytautas Žalakevičius
Vaid. Jevgenija Simonova, Aleksandr Kaidanovskij, Liudmila Zaiceva, Georgij Taratorkin
(drama, Rusija, 1980, rusų k., liet. subt., 1.40)
12 d. – 19 val.

Filme pasakojama dvarininko, tapusio revoliucionieriumi, gyvenimo istorija. Rengdamas pasikėsinimą prieš turtingą valdininką Orlovą, jis įsidarbina tarnu pas šio sūnų. Tačiau gyvendamas jo namuose jis supranta klydęs, keičia savo įsitikinimus ir pradeda svajoti apie ramų gyvenimą kur nors užkampyje su jaunojo Orlovo suvedžiota moterimi.
Filmas sukurtas, pasitelkiant kelis Antono Čechovo apsakymus.

„Atsiprašau“
Rež. Vytautas Žalakevičius
Vaid. Aleksandras Kaidanovskis, Kostas Smoriginas, Nijolė Oželytė
(drama, Lietuva, 1982, 1.30)
13 d. – 19 val.

„Iš kažkokių didelių miestų į tėviškę atvyksta labai išpopuliarėjęs bardas Pranas. Aerouoste jį pasitinka ir į gimtąją gyvenvietę, kur liko Prano pasenę tėvai, veža buvęs jo vaikystės draugas Jonas, dirbantis ten gydytoju. <...>  Pranas sumano remontą, ištuština palėpę, keičia kambarius, nors Tėvukas tai traktuoja tik kaip „katastrofą“.  Klestinčioje gyvenvietėje, kuriai vadovauja visų „prezidentu“ vadinamas Ačas, nuolat lankosi neaiškūs „svečiai iš Vilniaus“, kuriuos reikia vaišinti ir girdyti. <...> Kartą, stabilią gyvenvietės kasdienybę sudrebinus pasiutusiam šunėkui, Tėvukas per sąmyšį išeina iš namų. Niekur jo neradęs sūnus vakare pasakoja Ingai ir primena Mamai ikikarinę legendą, kaip Tėvukas – jaunutis inžinierius, aerosporto entuziastas, kartą nusileido savo lėktuvuku šventoriuje per mišias, kaip visų atsiprašinėjęs: atsiprašau, kad sutrukdžiau jums pamaldas.“ 

„Visa teisybė apie Kolumbą“
Rež. Vytautas Žalakevičius
Vaid. Juozas Budraitis, Pranas Piaulokas, Bronius Babkauskas, Eugenija Bajorytė
(groteskas, Lietuva, 1970, 1.19)
14 d. – 21 val.
 
„Pirmuoju filmo titru paminimas įkvėpimo šaltinis, senovinė keltų legenda apie neišduotą priešams protėvių midaus paslaptį – tegul tam tikslui brolis ir paaukojo brolį.
Neįvardytoje Lotynų Amerikos šalyje siaučia revoliucija. Du jos dalyviai, valstiečiai Pablas ir Pedras nusileido nuo kalnų į mažą miestelį, kad susitiktų su judėjimo lyderiu Kolumbu. Bet iš mokytojo (Mokytojo) jie sužino liūdną tiesą: Kolumbas mirė nuo banalios šiltinės. Šią tiesą reikia slėpti, nes būtent su mirusiojo vardu siejamos didžiausios sukilėlių viltys. Abu ateivius netrukus areštuoja ir įkalina. Kalėjimo viršininkui kapitonui Padriljui svarbu sužinoti, kur Kolumbas – ne dėl idėjų, o dėl valdžios pažadėtos galimos piniginės premijos, kuri skurdžiui Padriljui labai praverstų.“

„Žvėris kylantis iš jūros“
Rež. Vytautas Žalakevičius
Vaid. Kostas Smoriginas, Asta Motuzaitė, Elena Trepetova
(drama, Rusija, Lietuva, 1992, 1.42)
15 d. – 19 val.

„Filmas sukurtas pagal Jevgenijaus Zamiatino apysaką „Potvynis“. Sofija ir Trofimas neturi vaikų. Jie įsivaikina mergaitę iš prieglaudos. Intymūs įdukros ir Trofimo santykiai tampa šeimos tragedijos priežastimi.“
Filmas pelnė pagrindinius prizus Šiaurės šalių festivalyje Ruanoje (Prancūzija, 1993) ir Gubio kino festivalyje (Italija, 1993).