Alano Resnais retrospektyva
Trumpametražių filmų programa
25 d. – 17.10

„Gernika“ („Guernica“)
(meninė dokumentika, Prancūzija, 1950, pranc. k., liet., angl. subt., 13 min.)

1937 m. balandžio 26 d. subombarduotas Baskų krašto miestelis Gernika. Žuvo 2000 civilių. Iš Paulio Eluardo poemos ir Picasso paveikslų motyvų A. Resnais sukuria kinematografinę elegiją, pasakojančią apie žmogaus trapumą ir nenusakomą žiaurumą.

„Statulos taip pat miršta“ („Les statues meurent aussi“)
(meninė dokumentika, Prancūzija, 1953, pranc. k., liet., angl. subt., 30 min.)

Užsakomasis filmas, kurį A. Resnais sukūrė kartu su Chrisu Markeru. Autoriai pasakoja apie Afrikos meną, iškelia rasizmo, kolonizacijos, degradacijos klausimus. „Stebint iš aukštai Afrika primena tiksliai dirbančią laboratoriją, kurioje, nepaisant kelių nukraujavimų, pagal gero baltaodžio pageidavimus kantriai gaminamas gero negro modelis.“

„Naktis ir rūkas“ („Nuit et brouillard“)
(meninė dokumentika, Prancūzija, 1955, pranc. k., liet., angl. subt., 32 min.)

Filmas pasakoja apie koncentracijos stovyklas. Ką mena vietos, kuriose jos buvo įkurtos? Kaip papasakoti apie nusikaltimus žmonijai? Kas už visa tai atsakingas? Nenusukite žvilgsnio nuo praeities.

„Viso pasaulio atmintis“ („Toute la mémoire du monde“)
(meninė dokumentika, Prancūzija, 1956, pranc. k., liet., angl. subt., 21 min.)

Žmonių atmintis trumpa, todėl jie kaupia informaciją knygose, o knygas saugo milžiniškose tvirtovėse. A. Resnais lyg gidas veda ekskursiją po Paryžiaus nacionalinę biblioteką. Klaidžiodami jos labirintais, patenkame ir į užkulisius, sužinome atminties išsaugojimo paslaptis. 

„Stireno giesmė“ („Le chant du styrène“)
(meninė dokumentika, Prancūzija, 1958, pranc. k., liet., angl. subt.,19 min.)

Plastmasė – kas tai? Iš kur ši medžiaga atsiranda? Siurrealisto Raymondo Queneau tekstas aleksandrinu bei vaizdai sukuria užburiantį ritmą ir nuosekliai išdėsto mus supančių plastmasinių daiktų atsiradimo etapus.

„Hirosima, mano meilė“
„Hiroshima mon amour“
Vaid. Emmanuelle Riva, Eiji Okada
(drama, Prancūzija, 1959, pranc. k., liet., angl. subt., 1.30)
25 d. – 19.20

1958 m. prancūzų aktorė filmuojasi filme apie taiką Hirosimoje. Čia ji susitinka su japonu architektu, su kuriuo praleidžia naktį. Vienadienis romanas perauga į stiprius jausmus. Tačiau moteris greitai turi išvykti. Aktorė pasipasakoja apie jaunystę Nevere, meilę vokiečių kareiviui ir kainą, kurią už tai sumokėjo. Vyras supranta, kaip gimė moters užuojauta Hirosimos aukoms. Pagal Marguerite Duras scenarijų nufilmuotas A. Resnais debiutinis pilno metro filmas išgarsino jį visame pasaulyje.

„Praėjusiais metais Marienbade“
„L’année dernière à Marienbad“
Vaid. Delphine Seyrig, Giorgio Albertazzi, Sacha Pitoëff
(drama, Prancūzija, 1961, pranc. k., liet., angl. subt., 1.26)
25 d. – 21.10

Dideliame prabangiame dvare-viešbutyje lyg šmėklos klaidžioja gyventojai. Tarp jų A ir M raidėmis pavadinti personažai. Elegantiškas vyras su itališku akcentu kažko ieško, bet aplink tik „sienos, koridoriai, durys, o už jų ir vėl sienos, koridoriai, durys“... Pagaliau jis atpažįsta A – užburiančio grožio moterį. Vyras sakosi ją sutikęs pernai, čia, šitame dvare. Moteris nieko neprisimena arba nenori prisiminti. Vyras kviečia ją išvykti kartu. Bet išsiveržti iš užburto dvaro teritorijos ne taip paprasta.

„Miurielė, arba Sugrįžimo laikas“
„Muriel ou le temps d‘un retour“
Vaid. Delphine Seyrig, Jean-Pierre Kérien, Nita Klein, Jean-Baptiste Thiérriée
(drama, Prancūzija, 1963, pranc. k., liet., angl. subt., 1.54)
26 d. – 16.50

Pas Elen į miestelį prie jūros po 20 metų pertraukos atvažiuoja jos pirmoji meilė Alfonsas. Kartu su juo – jauna aktorė Fransuaza, kurią Alfonsas pristato kaip savo dukterėčią. Per vakarienę prie trijulės prisijungia Bernaras, mirusio Elen vyro sūnus iš pirmosios santuokos. Bernaras neseniai grįžęs iš Alžyro karo. Alžyrietė, vardu Miurielė – tarsi gyva karo žaizda jo atminty. Bernaras ir Fransuaza išeina į naktinį miestą, o Elen ir Alfonsas dalijasi prisiminimais. Sugrįžti reikia laiko.

„Staviskis...“
„Stavisky...“
Vaid. Jean-Paul Belmondo, Anny Duperey, Charles Boyer
(biografinė drama, Prancūzija, 1974, pranc. k., liet., angl. subt., 1.55)
26 d. – 19 val.

Staviskis, dabar vadinamas Seržu Aleksandru, įsivėlęs į daugybę nešvarių aferų, bet dar nė karto neįkliuvęs: vieniems jis moka kyšius, kitus paperka nuoširdumu ir charizma. Staviskis myli daug moterų, bet savo širdį yra atidavęs gražuolei Arletei. Jis tikras švaistūnas, pramogautojas – stato žirgų lenktynėse, lošia kazino, turi savo teatrą. Pinigų švaistymą jis mieliau vadina investavimu į ateitį. Vieną dieną padirbti kasos čekiai patenka į policijos rankas. Baisus skandalas sudrebina ne vieną korumpuoto valdžios pareigūno kėdę. Staviskis pasislepia kalnuose.

„Mano dėdulė iš Amerikos“
„Mon oncle d’Amérique“
Vaid. Gérard Dépardieu, Nicole Garcia, Roger Pierre, Nelly Borgeaud
(drama, Prancūzija, 1980, pranc. k., liet., angl. subt., 2.05)
26 d. – 21.10

Filmas tarsi mokslinis eksperimentas. Profesorius Labori aiškina trijų pagrindinių herojų poelgius ir jų pasekmes. Po jo didinamuoju stiklu pakliūna žurnalistas Žanas, tekstilės pramoninkas Renė ir darbininkų dukra Žanina, svajojanti tapti teatro žvaigžde. Iš pradžių susikerta Žaninos ir Žano keliai. Žanas įsimyli jaunąją aktorę, apsigyvena su ja, bet netrukus grįžta pas savo šeimą. Vėliau Žanina tampa patarėja tekstilės firmoje, ir Renė karjera atsiduria jos rankose. Herojų reakcijos į įvairius įvykius sugretinamos su laboratorinių žiurkių elgesiu.

„Melodrama“
„Mélo“
Vaid. Pierre Arditi, Sabine Azéma, André Dussolier, Fanny Ardant
(melodrama, Prancūzija, 1986, pranc. k., liet., angl. subt., 1.52)
27 d. – 17 val.

Romenė ir Pjeras – iš pažiūros laiminga muzikantų pora. Viskas jų gyvenime pasikeičia tuomet, kai Pjeras pasikviečia vakarienės jaunystės draugą garsų smuikininką Marselį. Žavingas Marselis savo pasakojimu apie nelaimingą meilę užburia Romenę. Kitą dieną ji apsilanko pas Marselį svečiuose ir tampa jo meiluže. Apgaudinėjamas Pjeras nieko nenutuokia. Šis filmas – lyg teatro pjesė. Veiksmas vyksta paviljone, tarp atskirų pasakojimo dalių pakyla ir nusileidžia raudonos teatro užuolaidos.

„Sena daina“
„On connaît la chanson“
Vaid. Pierre Arditi, Sabine Azéma, Jean-Pierre Bacri, Agnès Jaoui, André Dussolier
(miuziklas, Prancūzija, 1997, pranc. k., liet., angl. subt., 2 val.)
27 d. – 19.10

Šiame filme skamba dešimtys žinomų prancūziškų melodijų. Dažnai kasdieniame gyvenime dainų eilutės tiksliai įvardija jausmą, būseną, situaciją. Taip atsitinka ir šio filmo herojams. Dainos padeda jiems susikalbėti, išsiaiškinti santykius. 
Simonas myli gidę Kamilę. Kamilė įsimyli Simono šefą Marką. Nekilnojamojo turto agentas Markas nori parduoti keistą butą Kamilės seseriai Odilei. Odilė sutinka jaunystės draugą Nikolia. Odilės vyras Klodas nesidžiaugia nei šiuo susitikimu, nei buto pirkimu... Nesusipratimų kamuolys auga, bet filmo pabaigoje viskas susidėlios į savas vietas.

„Širdys“
„Cœurs“
Vaid. Pierre Arditi, Sabine Azéma, Isabelle Carré, André Dussolier
(romantinė drama, Prancūzija, 2006, pranc. k., liet., angl. subt., 2 val.)
27 d. – 21.20

Paryžiuje žiema. Nacionalinės bibliotekos kvartale blaškosi vienišos sielos. Jos tarsi snaigės – susiduria, sulimpa arba išsiskiria. Nekilnojamo turto agentas Tjeri neįtinka reiklių klientų porai Nikolei ir Denui. Tjeri kolegė Šarlotė labai religinga, bet kartu ir įtartinai pašėlusi. Tjeri sesuo Gaelė per skelbimą susipažįsta su išėjusiu į atsargą kariškiu Denu. Denas kasdien guodžiasi barmenui Lioneliui dėl nesutarimų su žmona Nikole. Lionelio tėvą vakarais slaugo ta pati Šarlotė. Kiekvieno personažo ėjimas lyg šachmatų lentoje nulemia kitos figūros likimą.

Pagrindinė programa
„Serafina“
„Séraphine“
Rež. Martin Provost
Vaid. Yolande Moreau, Ulrich Tukur, Anne Bennent
(biografinė drama, Prancūzija, Belgija, 2008, pranc. k., liet., angl. subt., 2.05)
28 d. – 17 val.

1913 m. vokietis kolekcininkas Vilhelmas, pirmasis Picasso pirkėjas ir primityvisto Henry Rousseau atradėjas, atvažiuoja į kaimą pailsėti nuo paryžietiško gyvenimo. Jis nusisamdo namų tvarkytoją Serafiną. Kartą pietaudamas su gerbiama kaimelio šeima, Vilhelmas pastebi keistą paveikslą. Sužinojęs, kad jį nutapė ta pati Serafina, kuri plauna jo kambario grindis ir ruošia jam valgį, jis labai apsidžiaugia. Pats Dievas atsiuntė jam talentingą savamokslę menininkę. Vilhelmas nusprendžia padėti Serafinai išgarsėti.
2009 m. filmo „Serafina“ kūrėjams įteikti net septyni „Cezario“ apdovanojimai: už geriausią filmą, geriausią moters vaidmenį, geriausią scenarijų, geriausią operatoriaus darbą ir kt.

„Pamalonink mane“
„Fais-moi plaisir!“
Rež. Emmanuel Mouret
Vaid. Judith Godrèche, Emmanuel Mouret, Déborah François
(komedija, Prancūzija, 2009, pranc. k., liet., angl. subt., 1.30)
28 d. – 19.20

Žanas-Žakas be galo nuoširdus. Bare keistomis aplinkybėmis susipažinęs su paslaptinga moterimi, jis viską pasipasakoja savo merginai Arianai. Nėra ko slėpti, nes nieko ir neįvyko. Tačiau Ariana skaudžiai išgyvena draugo „išdavystę“ ir suka galvą, kaip išsaugoti santykius. Galiausiai pareikalauja Žano-Žako užmegzti romaną su nepažįstamąja, šįkart iš tikrųjų, kad liautųsi apie ją fantazavęs. Ko nepadarysi dėl mylimos merginos.

„Piktžolės“
„Les herbes folles“
Rež. Alain Resnais
Vaid. Sabine Azéma, André Dussolier, Emmanuelle Devos, Mathieu Amalric
(komiška drama, Prancūzija, Italija, 2008, pranc. k., liet. subt., 1.44)
28 d. – 21.10

„Paryžiaus stogai“
„Les toits de Paris“
Rež. Hiner Saleem
Vaid. Michel Piccoli, Mylène Demongeot, Maurice Bénichou, Marie Kremer
(drama, Prancūzija, 2007, pranc. k., liet., angl. subt., 1.38)
29 d. – 17.10

Paryžiaus stogai – po jais gyvenančių žmonių džiaugsmo ir nevilties akimirkų nebylūs liudininkai. Tamsioje palėpėje gyvena jauna gėlių pardavėja, užsienietis menininkas ir du senukai – Marselis ir Amaras. Jie mėgsta pramogauti: kartu gamina valgį, plaukioja baseine arba šnekučiuojasi kavinėje ant kampo. Čia Marselis sutinka širdies draugę Terezę. Ji lyg vizija – pasirodo ir išnyksta, ir Marselis lieka vienas su savo svajonėmis. Kad taip pavirtus į paukštį ir išskridus toli, kur nėra pikto šeimininko su šunimi, stačių laiptų iki namų ir niekada neaplankančio sūnaus...

„Duoki man ranką“
„Donne-moi la main“
Rež. Pascal-Alex Vincent
Vaid. Victor Carril, Alexandre Carril
(drama, Prancūzija, Vokietija, 2008, pranc. k., liet., angl. subt., 1.20)
29 d. – 19.10

„Duoki man ranką ir eime...“ – šiais dainos žodžiais rugių lauke vaikinas kreipiasi į brolį dvynį. Aštuoniolikmečiai Kventinas ir Antuanas slapta išsiruošia į kelionę – iš Prancūzijos į Ispaniją. Tikslas nublanksta tarp kelionės įspūdžių. Vaikinai jauni, gražūs, kišenėse vėjai, galvose – romantiškos idėjos. Tai pirmas jų išėjimas į platųjį pasaulį, iniciacijos kelionė. Iš išorės Kventiną ir Antuaną sunku atskirti, bet viduje jie labai skirtingi. Vasariškai šiltas jauno režisieriaus debiutas.

„Hadevičė“
„Hadewijch“
Rež. Bruno Dumont
Vaid. Julie Sokolowski, Karl Sarafidis, Yassine Salime
(drama, Prancūzija, 2009, pranc. k., liet. subt., 1.45)
29 d. – 20.50

Režisieriaus Bruno Dumonto filmų herojai glumina savo realizmu – dažniausiai juos vaidina neprofesionalūs aktoriai. Tokia ir filmo „Hadevičė“ pagrindinė veikėja Selina, kuri, kaip ir XIII a. Nyderlanduose gyvenusi ir rašiusi poetė mistikė Hadevičė Antverpenietė, išpažįsta kūnišką meilę Dievui. Už tokį pamišimą Selina išprašoma iš vienuolyno ir grįžta į prabangius namus Paryžiuje. Tačiau ji niekur neranda sau vietos. Susitikimas su Jasinu ir Nasiru įkvepia merginą veikti. Dievas jai nurodo pavojingą kelią.   
2009 m. Toronto kino festivalyje „Hadevičė“ kritikų apdovanotas kaip geriausias filmas.

„Prancūzė“
„Française“
Rež. Souad El Bouhati
Vaid. Hafsia Herzi, Farida Khelfa, Maher Kamoun, Alexandra Martinez
(komiška drama, Prancūzija, Marokas, 2008, pranc. k., liet., angl. subt., 1.24)
30 d. – 16.30

Sofija gimė ir augo Prancūzijoje ir, nepaisant to, kad jos tėvai marokiečiai, laiko save tikra prancūze. Dešimties metų ji priversta važiuoti į nepažįstamą Maroką. Ten Sofijos šeima atsigauna: puikus oras, gamta, nuosavas ūkis, alyvų giraitės, namai, draugai – viskas atrodo taip sava. Tačiau Sofija nepaliauja svajoti apie grįžimą į Prancūziją. Siekdama tikslo, ji priversta įveikti daugybę kliūčių. Jaunosios maištininkės niekas nepalaiko, net smerkia tokį jos prisirišimą prie svetimos šalies. Bet likimo keliai nežinomi...

„Vila „Amalija“
„Villa Amalia“
Rež. Benoît Jacquot
Vaid. Isabelle Huppert, Jean-Hugues Anglade, Xavier Beauvois, Maya Sansa
(drama, Prancūzija, Šveicarija, 2008, pranc. k., liet., angl. subt., 1.31)
30 d. – 18.10

Per vieną akimirką pianistė Ana apsisprendžia atsisveikinti su savo senuoju gyvenimu ir viską pradėti iš naujo. Ji išsiskiria su vyru, parduoda butą, atšaukia koncertus, aplanko motiną ir išvažiuoja. Apie savo apsisprendimą Ana pasipasakoja tik netikėtai gatvėje sutiktam vaikystės draugui Žoržui. Ana keliauja klausydama širdies balso, kuris atveda ją prie vilos „Amalija“ durų. Čia moteris randa pilnatvę, naujieji namai prisipildo jūros ošimo, cikadų svirpimo ir muzikos garsų. Bet praeities taip lengvai neatsikratysi.

„Rojus vakaruose“
„Eden à l’ouest“
Rež. Costa-Gavras
Vaid. Ricardo Scamarcio, Juliane Koelhler, Ulrich Tukur, Eric Caravaca, Anny Duperey
(komiška drama, Prancūzija, Italija, Graikija, 2008, pranc., graikų k., liet. subt., 1.50)
30 d. – 20 val.

Režisierius graikas Costa-Gavras, kaip ir pagrindinis jo filmo herojus Elijas, jaunystėje atkeliavo į Prancūziją. Tačiau, anot autoriaus, filmas „Rojus vakaruose“ nėra autobiografinis. Elijas tik vienas iš daugybės emigrantų, perplaukiančių jūras, ieškančių stogo virš galvos, darbo, geresnio gyvenimo. Bet išsvajotame pasaulyje niekas nelaukia. Elijas naivus tarsi vaikas. Vieni jį apdovanoja meile ir šiluma, kiti juo pasinaudoja, nuskriaudžia, apgauna. Netikėtai sutikto mago pakviestas į Paryžių, Elijas išsiruošia į ilgą kelią. Ar Paryžiuje tikrai išsipildo visos svajonės?

„Ežys“
„Le Hérisson“
Rež. Mona Achache
Vaid. Josiane Balasko, Garance Le Guillermic, Togo Igawa
(komiška drama, Prancūzija, Italija, 2009, pranc. k., liet., angl. subt., 1.40)
31 d. – 16 val.

Ežys – tai viso labo namo prižiūrėtoja Renė. Ji nepriekaištingai atlieka savo darbą, niekam neužkliūna – diskretiška, mandagi ir vieniša. Vienuolikmetė namo gyventoja Paloma viską stebi ir fiksuoja pro vaizdo kameros objektyvą. Mergaitė netrunka įtarti, kad Renė turi paslaptį. Iš išorės dygi ir neprieinama, viduje ji švelni ir romantiška. Tokią Renė pamato ir naujasis namo gyventojas japonas Kakuro Ozu. Jam atsikrausčius viskas pasikeičia.
Šis filmas – lietuvių kalba pavasarį pasirodysiančio Muriel Barbery romano „Ežio elegancija“ (L‘l'élégance du hérisson) ekranizacija. 

„Parko suoliukai“
„Bancs publiques“ („Versailles rive droite“)
Rež. Bruno Podalydès
Vaid. Florence Muller, Denis Podalydès, Bruno Podalydès, Emmanuelle Devos, Chiara Mastroiani
(komedija, Prancūzija, 2008, pranc. k., liet., angl. subt., 1.40)
31 d. – 18 val.

Vieną rytą Liusi pro savo biuro langą pamato ant priešais stovinčio pastato iškabintą plakatą: „Vienišas vyras“. Kas tai – pokštas, originalus viengungio skelbimas ar pagalbos šauksmas? Ar reikia į jį atsiliepti? Veiksmų planą Liusi su kolegėmis aptaria parke. Čia ant suoliukų susėdę paryžiečiai stebi aplink šurmuliuojantį gyvenimą, plepa su kaimynais. Ar „vienišas vyras“ įsimaišęs į margaspalvių personažų minią? Ar merginoms pavyks išsiaiškinti jo paslaptį?