Naujus metus ciklas „Tikrovės alchemikai” kviečia pradėti pažintimi su dar viena filmų gamyboje ypatingai svarbia specialybe – prodiuseriu. Šios specialybės atstovu „Skalvija“ pasirinko prodiuserį Karlą Baumgartnerį. Lietuvos žiūrovams ši pavardė turėtų būti girdėta, nes jo darbus dažnai rodo kino teatrai ir televizija, filmai sukasi daugelio festivalių programose. Italų kilmės Vokietijoje gyvenantis K. Baumgartneris prodiusavo ir pakankamai daug dėmesio sulaukusį Kristijono Vildžiūno filmą  „Aš esi tu“ (2006).

 

Štai keletas pavadinimų, kurie pasufleruos apie prodiuserio kūrybą:

 

Karlas Baumgartneris gimė 1949 m. šiaurinėje Italijoje. Septintojo dešimtmečio antrojoje pusėje pradėjo dirbti režisieriaus asistentu ir kino kritiku Romoje, 1971 m. persikėlė į Frankfurtą, kur prasidėjo jo tikroji karjera. Čia jis įsijungė į tuo metu geriausio mieste „arthauzinio“ kino teatro „Harmonie“ kolektyvą. 1981 m. su teatro savininku  Reinhard Brundig jis įkūrė iki šiol vieną svarbiausių nekomercinio kino kompanijų „Pandora Film Distribution“, kuri 1995 m. iš platinimo persikvalifikavo į kino gamybą. „Pandora Film“ (pavadinimas atsirado įkvėptas G.W. Pabsto filmo „Pandoros skrynia“) yra lyderiaujanti kompanija Europoje, savo gerą reputaciją pelniusi sėkmingai išplatinusi tokių garsių režisierių, kaip Woody Allen, Pedro Almodovar, Kim Ki-duk, Jean-Luc Godard, Michael Haneke, Jim Jarmusch, Takeshi Kitano, Akira Kurusawa, Emir Kusturica, Ang Lee, Mike Leigh, Andrej Tarkovski, Lars von Trier, Wim Wenders, ir daugelio kitų autorių darbus. Tik įsikūrus, buvo sudėtinga rasti savo terpę, Baumgartneris prisimena, kad tekdavo imtis filmų, kuriuos atmesdavo kitos kompanijos, tačiau visad buvo siekiama platinti tik kultūrinį, meninį svorį turinčius kūrinius. Netrukus „Pandora Film“ tapo klestinčia ir įtakinga kompanija, svarbia Europos kino industrijos dalimi. 2003 m. prodiuseris kartu su partneriu Thanassis Karathanos įkuria dar vieną kompaniją „Pallas Film“, orientuotą tik į autorinį kiną, o su Ernst Szebedits ir Jürgen Franke – „Pegasos Film“. Didėjant bendradarbiavimo reikšmei, tapo aišku, jog netrukus atsiras projektų, kurių viena „Pandora Film“ įgyvendinti negalės. „Pegasos Film“ specializacija - dokumentika ir trečiojo pasaulio kinas. Ši tendencija ryški ir Baumgartnerio filmografijoje. Prodiuseris dirba su Rytų Europos, Balkanų, rusų ir rytinės Azijos režisieriais, nenuostabu, kad egzotiką vertinančio prodiuserio dėmesį patraukė ir lietuvių filmo idėja.

 

Sudėtinga charakterizuoti prodiuserio darbus, kai ši specialybė apima visus kino gimimo etapus. Prodiuseris it orkestro dirigentas, režisieriaus užrašytas natas savo rankų mostais diktuoja filmo komandai. Be režisieriaus nebūtų ką „groti“, tačiau be prodiuserio nebūtų kaip ir su kuo, todėl šiuolaikiniame kine tarp šių dviejų asmenų dedame lygybės ženklą.

Už meistriškai atliekamą darbą Karlas Baumgartneris yra pelnęs Europos festivalių prizų, tačiau reikšmingiausi įvertinimai - 2003 m. gauta Bremeno miesto kultūros fondo premija už nuopelnus Europos kino industrijai ir 2004 m. Lokarno festivalyje įteiktas prestižiškiausias  nepriklausomo prodiuserio įvertinimas – Raimondo Rezzonico  apdovanojimas.

 

Viename interviu Baumgartneris paklaustas, kaip išsirenka projektus kuriuos nori realizuoti, atsakė, kad scenarijus yra toks pat svarbus kaip ir filmo režisierius. Puikų humoro jausmą turinčio prodiuserio darbai išsiskiria filme slypinčiu mažu stebuklu, kuris įkvepia gyventi. Neįprastas Irinos Palm darbas gelbsti mirštantį anūkėlį, Tulpanas nugali savo baimes ir įpučia gyvybę dūstančiam ėriukui, Kim Ki-duko šventiko istorijoje triumfuoja harmonija. Prodiuseris renkasi filmus žmonėms, nesvarbu, kiek blogų ir gerų atsiliepimų prirašys kino kritikai, svarbiausia kino salių auditorijos jausmai.  

 

Parengė Aistė Račaitytė